bluosnis

blúosnis sm. (1) žr. bluostas: Vos spėjau blúosnį numigt, jau ir prikėlė Št. Kad gaučiau nors vieną bluosnẽlį užmigt, būtų sveikiau Št.

◊ blúosnį sudė́ti trumpai užmigti: Laukiau laukiau, tik sudė́jau blúosnį, žiūriu, ir parvažiuoja Št.